2001-ųjų rugsėjo 11-oji amžiams įrašyta į baisiausių ir kraupiausių teroristinių aktų istoriją. Tačiau kas kaltas dėl beveik 3000 žmoniu žuties, aiškinamasi iki šiol. Kasmet, pasaulio spauda prisimena tas dvi valandas, kurios sudrebino ne tik supervalstybę JAV, bet ir visą pasaulį. Vis dar bandoma išsiaiškinti, ar nebuvo įmanoma užbegti tragedijai už akiu, kai kurie autoriai svarsto, esa pati JAV valdžia, norėdama, kad jai būtų atrištos rankos puolant Afganistaną ar Iraną, nepagailėjusi savo šalies piliečių. Apie tai pastatytas net dokumentinis filmas „Tikroji Rugsejo 11-osios istorija“ („Loose Change 911“).

Pirmiausia, apie tai, ka mes matėme patys. Kai 8 val. 46 minutes lėktuvas „Boeing 767“ Niujorke rėžėsi į Pasaulio prekybos centro šiaurinį dangoraižį, CNN ir kitos televizijos stotys ėmė transliuoti vaizdus iš nelaimes vietos. Jau po 20 minučių degančių fakelu virto ir pietinis bokštas – į jį smigo toks pat lėktuvas. Po pusvalandžio dar vienas – dabar jau „Boeing 757“ – sudrebino Pentagono pastatą Vašingtono priemiestyje. Dar po 26 minučių Pensilvanijos valstijoje i žemę trenkesi ketvirtas lėktuvas. Jo keleiviai bandė grumtis su teroristais, bet pralaimėjo. Apie tai, ką teko išgyventi šio lėktuvo keleiviams, bandoma parodyti meniniame filme „Skrydis 93“ („Flight 93“).

Arabai nejuokavo
Visą tą laiką žmonės bejegiškai stebėjo katastrofas, niekaip negalėdami užbegti joms už akių, tačiau dabar aiškėja, kad bent dalies aukų buvo galima išvengti. JAV Centrines žvalgybos valdybos agentai (CŽV) turėjo daug informacijos apie rengiamus teroristinius išpuolius ir jų vykdytojus, dėja, ta informacija buvo nesusisteminta ir neveiksminga. 2000-ųjų sausio 6-ąją Malaizijos sostineje Kvala Lumpure įvyko lemiamas teroristu tinklo „Al Qaeda“ grupuotes susitikimas, kuriame ir buvo aptarti išpuoliu JAV planai. Malaizijos slaptųjų tarnybu agentai sekė susitikimo dalyvius ir informaciją perdavė amerikieciams. Vis delto Amerika įsileido žmones, pasiruošusius tapti mirtininkais. Šie legaliai joje įsikūrė ir ėmėsi mokytis pilotavimo. Niekam neatrode keista, kad jauni arabai nori gauti piloto pažymejimus, o tai, kad vyrai sakė norintys išmokti skraidyti „Boeing‘ais“, aplinkiniai palaikė humoru. Tik arabai nejuokavo. Išmokė skraidyti nedideliais lektuvais, jie sėdo prie „Boeing‘ų“ valdymo treniruoklių. 2001-ųjų rugpjūčio 6-osios rytą į Teksasą, kur savo rančoje atostogavo JAV prezidentas Dž. Bušas, atskrido CŽV direktorius Dž. Tenetas. Prezidentui jis pateike pranešima apie tai, kad Osama bin Ladenas pasiryžęs smogti JAV. Tada CŽV pareigūnai sukruto, apie teroristus informavo Valstybes departamentą ir kitas tarnybas. Federalinis tyrimo biuras (FTB) irgi turėjo informacijos, kad ruošiami pilotai teroristai, bet visi kažko delsė. O teroristai, jau sudarė 4 savižudžiu komandas, tik lauke įsakymo pradėti. Ir jis buvo duotas… JAV Nacionalinio saugumo agentūros bustineje įrašinėjami per palydovus ir per išbarstytus po pasauli klausymosi įrenginius perduodami pranešimai. Buvo užrašytas ir pokalbis arabu kalba tarp dviejų vyrų iš Afganistano ir Saudo Arabijos. „Mačas prasideda rytoj“, – kai šie žodžiai buvo išversti, teroristai jau buvo spėję įvykdyti savo baisius ketinimus.

Žude panašius į save
Dabar gedint žuvusiųjų, nepriklausomi tyrėjai (bent taip jie skelbiasi) neigia oficialią Rugsėjo 11-osios įvykiu versiją. Jie abejoja viskuo. Remdamiesi specialistu (statybininku, ugniagesiu) nuomone, jie sako, kad bokštai negalėjo susmukti vien nuo lėktuvu atakų ir gaisro. Dangoraižiai buvo statyti taip, kad galėtų atlaikyti net ir stipriausius žemės drebėjimus, o sugriuvo nuo gaisro. Daroma išvada, kad Pasaulio prekybos centro pastatai buvo sugriauti sprogdinimu iš apačios, o lėktuvu atakos buvo tik tam, kad tai paslėptų. Sugriuvus dangoraižiams, žuvo ne bankininkai, verslininkai, o daugiausia aptarnaujantis personalas: valytojos, apsaugininkai, kaviniu darbuotojai. Lėktuvai rėžėsi į dangoraižius, kai pagrindiniai bankininkai tik ruošėsi į darbą. Kodėl teroristai žudė panašius į save samdomus darbuotojus? Kelia įtarimu ir tai, kad i Pentagono pastatą lėktuvas rėžėsi ne statmenai iš viršaus, o horizontaliai, tarsi leisdamasis. Jis pramuše tik pirmą ir antrą aukštus, net nesugriove stogo (tik veliau ji sugriove ugniagesiai). Kai kurie tyrėjai net įrodinėja, kad joks lektuvas į Pentagoną išvis nesitrenkės, nes daugiau kaip 100 tonų sveriantis lėktuvas turėjęs bent jau vieną pastato dalį išvis nušluoti nuo žemes paviršiaus. Abejojantys buvus lektuvą tyrėjai teigia, kad ne vienoje nuotraukoje iš Pentagono nesimato jokių lektuvo pedsakų, be to, nei gelbėtojai, nei ugniagesiai nerado jokių lėktuvo detalių. Oficialus tyrėjai visiems demonstruoja netoli Pentagono esančios degalines videokameros užfiksuotus vaizdus, kuriuose esą matyti praskrendantis lėktuvas, po to – ugnies kamuolys, kuris labai greitai nuslopsta ir lieka tik juodu dūmų debesis. Kiti tyrėjai šioje juostoje nemato jokio lėktuvo, o šmekštelėjes daiktas jiems esą labiau panašus į valdomą sviedinį-lektuvą, kuris esą ir susprogdinęs Pentagoną.

Tikslas – išgąsdinti gyventojus
Visais laikais teroristu taikiniu budavo priešiškos valstybės vadovai. Teroristai žudė carus, ministrus, karo vadus ir tik jų nepasiekdami pasitenkindavo eiliniais piliečiais. Tie, kurie organizavo Rugsėjo 11-osios akciją, turėjo galimybę tuos pačius lėktuvus nukreipti ne į Prekybos bokštus, o į Baltuosius rūmus ar JAV kongresą. Tai būtų buvę logiška, nes būtų buvę sunaikinti žmonės, priimantys sprendimus. Be to, visiems žinoma, kad amerikiečiams Baltieji rūmai ar Kongresas yra kaip šalies simbolis. Tad jų sugriovimas būtų turėjęs daug didesnį rezonansą nei smūgis i dangoraižius. Tai kodėl kamikadzes pasirinko ne tuos pastatus? Tikriausiai todėl, kad teroristinių aktų organizatoriu tikslas nebuvo išgąsdinti vyriausybę. Siekta išgąsdinti eilinius JAV gyventojus, kurie po to galėjo pareikalauti vyriausybės, kad šį imtų persekioti teroristus visame pasaulyje. Taip ir atsitiko – Rugsėjo 11-oji atrišo rankas JAV vyriausybei ir ji be didelių įtikinėjimų galėjo įvesti JAV armiją į Iraką, Afganistaną, kad keršytų už savo piliečius ir žudytų teroristus. Be to, įbauginti amerikiečiai patys atsisakė daugelio demokratijos iškovojimų. Pasiteisinant kova su terorizmu, aerouostuose imta kratyti visus keleivius, visur pristatyta visus stebincių videokamerų ir panašiai. Taigi kas išėjo: teroristai susprogdina kelis lėktuvus, pražudo tūkstančius žmonių ir nieko nelaimi. Laimi tie, kuriems naudinga sumažinti piliečiu teises ir pradėti karą Azijoje. Po viso to net rusai neprieštaravo, kad JAV įvestu kariuomenę į Afganistaną. Dar didesnę naudą iš teroristinių aktų gavo JAV karinis pramoninis kompleksas. Žodžiu, dalis tyrėjų daro išvada, kad Rugsėjo 11-osios įvykiai yra savu darbas. Jau minėtame dokumentiniame filme „Tikroji Rugsėjo 11-osios istorija“ („Loose Change 911“) įrodyta, kad JAV savu žudymas nėra jokia naujove. Parodyti dabar jau įslaptinti dokumentai, kad Amerika, planuodama karą su Kuba, buvo numačiusi šaudyti savus žmones, numušti kelis savo keleivinius lėktuvus, o kaltę suversti Kubos komunistams. Šio Pentagono plano nepatvirtino tuometinis prezidentas Dž. Kenedis. Jis pats netrukus buvo nušautas.
TIK FAKTAI:

Teroristu atakos pražudė beveik 3000 žmonių. Griunant pastatams, žuvo apie 200 Niujorko gaisrininkų, beveik 80 policininkų, gelbėjusiu žmones. Per išpuolius žuvo ir 19 teroristu.
Pasaulio prekybos centro griuvesiuose žuvo Lietuvos piliete Jelena Melnicenko, taip pat viename lektuve skridęs lietuvių kilmės amerikietis D. Vencius. Dar trys lietuviai, dirbe Pasaulio prekybos centre, išsigelbėjo.
Po to, kai i dangoraižius rėžėsi pirmieji du lėktuvai, pirmą kartą JAV istorijoje visuose šios šalies oro uostuose buvo atšaukti skrydžiai. Visi tarptautiniai oro skrydžiai buvo nukreipti į Kanada.
Sugriautuose dangoraižiuose eilinę darbo diena dirbdavo apie 50 000 darbuotojų, dar 200 000 ten ateidavo kaip lankytojai.
1993 metu vasario 26 diena po šiauriniu dangoraižiu buvo pastatytas sunkvežimis su 680 kilogramų sprogmenų. Jiems sprogus, žuvo 6 žmones. Islamo ekstremistai, prisidėję prie sprogdinimų, buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Už Rugsėjo 11-osios sprogdinimus taip pat iki gyvos galvos nuteistas marokieciu kilmės Prancūzijos pilietis Zakarijas Musavis.

Petras Ivanauskas

Panašūs pranešimai