Dėl avarijų virtinės Japonijos Fukušimos-1 atominėje elektrinėje viso pasaulio visuomenė susirūpino dėl iš suirusių branduolinių agregatų sklindančios radiacijos ir jos keliamos žalos žmonėms bei kitiems gyviems organizmams. Naujienų agentūra „Reuters“ pateikia paaiškinimą, kaip matuojamas radiacijos poveikis ir koks yra įvairių radiacijos dozių poveikis žmogui.

Pirmiausia derėtų trumpai priminti, kas yra šiomis dienomis žiniasklaidos ir įvairių institucijų pranešimuose minimas sivertas. Sivertas – tai išvestinis SI sistemos vienetas, kuriam suteikta Švedijos mokslininko Rolfo Maximiliano Sieverto, tyrusio radiacijos poveikį gyviems organizmams, pavardė. Sivertais (santrumpa – Sv) matuojama jonizuojančiojo spinduliavimo ekvivalentinė dozė. Kitaip tariant, sivertais matuojama, kokiu radiacijos kiekiu buvo apšvitintas žmogus ar kitas organizmas.

Skaityti daugiau »

Agentūra „Kyodo“ praneša, kad iš Fukušima-1 atominės elektrinės dėl padidėjusio radioaktyvaus spinduliavimo evakuotas visas personalas.

Ankstų trečiadienio rytą vietos laiku Japonijos Fukušima–1 atominėje elektrinėje, ketvirtajame bloke, vėl kilo gaisras. Vėliau pranešta, kad jis užgesintas. Specialistai spėja, kad tokie gaisrai – tai ženklas, kad nuo karščio lydosi branduolinio kuro strypai.

Visą antradienio Fukušimos pragaro chronologiją rasite čia.

Japonijos vyriausybė nusprendė pristabdyti darbus Fukušima–1 atominėje elektrinėje. Dėl neįmanomai didelio ir žmogaus gyvybei pavojingo radiacijos lygio evakuoti visi elektrinės darbuotojai. Iki šiol rizikuodami gyvybe ten dirbo 40–50 savanorių. Elektrinės teritorijoje radiacija pasiekė 10 milisivertų, paskui nukrito iki 3,4 milisivertų per valandą.

Skaityti daugiau »

Antradienio rytą, 6.10 val. vietos laiku, Japonijos Fukušima atominę elektrinę supurtė galingas sprogimas antrajame reaktoriuje. Jo metu galimai sugadinta slėgio reguliavimo sistema. Pirminiais duomenimis pažeista reaktoriaus kapsulė, nutekėjo didelis radiacijos kiekis. Jis jau pasiekė sostinę Tokiją.

Antradienio rytą ir ketvirtajame reaktoriuje kilo gaisras, kuris buvo užgesintas. Teigiama, kad, kaip ir pirmajame bei trečiajame reaktoriuose (šeštadienį ir pirmadienį), sprogo vandenilio garai.

Ankstesnių įvykių eigą rasite čia: sprogimas pirmajame reaktoriuje pirmadienį ir antradienio rytą sekęs lemiamas sprogimas antrajame reaktoriuje, kurio aušinimo sistema sutriko praėjusią parą.

Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kanas pareiškė, kad per sprogimą branduolinės jėgainės ketvirtajame reaktoriuje nutekėjo radioaktyvios medžiagos. Jis kalbėjo apie tai, jog radiacija jau sklinda iš visų keturių reaktorių.

Skaityti daugiau »

Bėdos Japonijos atominėje elektrinėje Fukušima-1 nesibaigia. BBC praneša, kad po dviejų vandenilio garų sprogimų (pirmajame ir trečiajame), antrasis elektrinės branduolinis reaktorius visiškai nebeaušinamas. Agentūra Jiji praneša, kad antrojo Fukušima-1 reaktoriaus aušinimo sistema jau nebeveikia.

Elektrinę valdančios kompanijos Tokyo Electric Power Co (TEPCO) atstovų teigimu, reaktoriaus aušinimas visiškai nutrauktas, aušinimo skysčio lygis sparčiai krenta.

Skaityti daugiau »

Japonijos branduolinės fizikos specialistai ir toliau susiduria su didelėmis problemomis abiejose Fukušimos atominėse elektrinėse. Visą ankstesnę avarijų Fukušimos atominėse elektrinėse kroniką rasite čia.

Sekmadienio rytą Japonijos atominių elektrinių Fukušima-1 ir Fukušima-2 apylinkėse vėl buvo užfiksuotas trumpalaikis radiacinio fono padidėjimas, leistiną viršijantis daugiau nei du kartus, paskelbė naujienų agentūra „Kyodo“, besiremianti šalies vyriausybės generalinio sekretoriaus Yukio Edano žodžiais.

Skaityti daugiau »

Po griaunančio žemės drebėjimo ir cunamio Japonija atsidūrė ir ant branduolinės katastrofos slenksčio – dėl sutrikusių technologinių procesų nepavyksta ataušinti vieno Fukušimos-1 atominės elektrinės reaktoriaus.
Tokijo energetikos kompanija TEPCO paskelbė apie padidėjusį radioaktyvios spinduliuotės lygį Fukušimos prefektūroje stovinčios atominės elektrinės viduje. TEPCO duomenimis, padidėjęs radiacijos lygis fiksuojamas atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus turbinų skyriuje. Pasak naujienų agentūros „Kyodo News“, kompanija iš visų jėgų stengiasi išsiaiškinti ir suvaldyti situaciją elektrinėje.

Skaityti daugiau »

NASA astrobiologas daktaras Richardas Hooveris pranešė reto tipo meteorite aptikęs suakmenėjusios bakterijos, labai panašios į Žemėje gyvenančios Titanospirillum velox, liekanas. Pasak mokslininko, tai reiškia, kad gyvybė kosmose yra kur kas labiau paplitusi, nei buvo manoma iki šiol.
Skaityti daugiau »

Kalnuotose Peru džiunglėse senovinius kapus atradę archeologai teigia, kad jie savo svarba prilygsta prarastojo miesto Maču Pikču atradimui.
Kapai, priklausantys Vari kultūrai, rasti džiunglėmis apaugusiame rytiniame Andų kalnų šlaite, Kusko regione, seniai apleistame mieste, kuris, kaip manoma, buvo paskutinioji ispanų kolonijiniam valdymui besipriešinusių inkų tvirtovė. Vari kultūra, gyvavusi dar prieš inkų civilizaciją, 600–1200 metais padarė didžiulę kultūrinę įtaką Andų regionui. Inkų imperija (apie 1400–1532 metus) buvo didžiausia, klestėjusi Amerikų žemynuose ikikolumbiniais laikais.

Skaityti daugiau »

Mūsų galaktikoje – Paukščių Take – yra mažiausiai 50 milijardų egzoplanetų, ir bent 500 milijonų iš jų veikiausiai patenka į vadinamąją gyvybės zoną, kurioje egzistuoja sąlygos skystam vandeniui, o kartu ir gyvybei egzistuoti, pranešė NASA kosminio Keplerio teleskopo programos atstovas.
Skaityti daugiau »

Nors buvo sukurta milijardų dolerių vertės priemonių, skirtų kodams kurti ir juos iššifruoti, kriptologai iki pat šiol nėra išsprendę kai kurių seniausių pasaulio koduotų objektų, rašo dienraštis „The Telegraph“. Kviečiame susipažinti su dešimt labiausiai dėmesio vertų kriptologijos mįslių.
Skaityti daugiau »