Iš Sibire rastų mamuto kaulų mokslininkams pavyko atkurti išnykusių gyvunų kraujo vieną iš svarbiausių komponentų – hemoglobiną. Remiantis tyrimo rezultatais, kurie publikuoti žurnale „Nature Genetics“, tarptautinė mokslininku komanda naudojo iš surastų mamuto kaulų gautą DNR, iš kurios moklininkai iškyrė už hemoglobino gamyba atsakingus genus ir juos įterpė į Escherichia coli bakterijas. Buvo siekiama priversti bakterijas gaminti hemoglobiną, kurio savybės būtų identiškos mamutų kraujyje buvusiam hemoglobinui. Panašūs procesai yra panaudojami sintetinant kai kuriuos žmogaus baltymus, pavyzdžiui, insuliną. Skaityti daugiau…

Černobylio katastrofa, sukrėtusi Europą 1986-ūjų balandžio 26-ają, – viena didžiausių technogeninių katastrofų per visą žmonijos istoriją. Karštis ir radiacija, sklidę iš reaktoriaus, buvo sustabdyti tik gegužes 4-ają. Pagrindinė oficiali katastrofos priežastis – netinkamai ir nepakankamai parengtas elektros eksperimentas. Į aplinką pakliuvo apie 3 proc. radionuklidų, per katastrofą susikaupusių ketvirtame Černobylio AE bloke.
Skaityti daugiau…

XX a. pradžioje britų karo lakūnų virš Sinajaus dykumos pastebėtų keistų linijų paslaptį pavyko įminti Izraelio mokslininkams. Praėjusio amžiaus pradžioje D. Britanijos karo lakūnai, skraidė virš Sinajaus dykumos, dabartinių Izraelio, Egipto ir Jordanijos teritorijų, atkreipė dėmesį į keistas žemės paviršiūje matomas aitvarų pavidalo formos linijas. Šios linijos buvo suformuotos iš vienas ant kito sukrautų akmenų, praneša „Discovery News“. Šios neaukštos akmeninės sienelės tęsdavosi kelias dešimtis, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Jordanijoje – net 64 kilometrus. Dykumoje pažymetos akmenines linijos ilgainiui siaurėdavo, kol visai priartedavo viena prie kitos, palikdamos tik apvalios formos aikšteles.
Skaityti daugiau…

Mokslininkai teigia, kad dviejų milijonų metų vaiko skeleto fosilijos, rastos Pietų Afrikoje, yra visai nauja žmonių rūšis, užpildanti iki šiol egzistavusią spragą žmogaus evoliucijos grandinėje. Jei ankšciau buvo rastas tik vienas kaulas ir dantis, paskutinis radinys – beveik visas skeletas. Kaulai buvo rasti profesoriaus Lee Berger iš Witwatersrando universiteto (University of the Witwatersrand) Malapa urve Pietų Afrikoje. Šie urvai buvo paskelbti „Unesco“ pasaulio paveldu 1994 metais, kai ten buvo rastos beveik viso australopiteko fosilijos, kurių amžius siekia daugiau nei 3,3 milijonų metų.
Skaityti daugiau…

Prieš 13 tūkst. metų Žemėje prasidėjo nedidelis ledynmetis, kurį galėjo sukelti pakankamai stambus kosminis kūnas – tai bene populiariausia teorija, aiškinanti tuometinį gyvūnų nykimą, kurio metu išnyko ir vieni garsiausių tuometiniu faunos atstovų – mamutai. Kai kurie geologai jau kuris laikas tvirtina, kad vidutiniškai prieš 13 tukstančių metų gyvunijos išnykimą sukėlė į Žemę nukritęs didžiulis asteroidas – panašus į tą, kuris sunaikino dinozaurus prieš 65 mln. metų, tik šiek tiek mažesnis. Po susidūrimo ant uolu išliko pėdsakai – juodų suodžių sluoksnis. Manoma, kad jie liko po visuotinių miškų gaisrų.
Skaityti daugiau…

Penkių dešimčių tūkstančių vyrų kariuomėnę, kurią Persijos karalius Kambizas II 525 metais pr. Kristų pasiuntė į Amono orakula, dingo be pėdsakų. Tyrinėtojai Angelo ir Alfredo Castiglioni Vakaru dykumoje Egipte surado jos kaulus. Speliota, kad kariai žuvo per smėlio audrą. Dabar archeologai pateikė įrodymų.
Skaityti daugiau…

Maxo Plancko instituto Leipcige (Vokietija) mokslininkai, ištyrė iš maždaug 40000 metų senumo kaulo išskirtą DNR, pranešė apie atrastą iki šiol nežinomą žmonių rūši. Sibiro oloje rastos liekanos DNR leidžia teigti egzistavus iki šiol nežinomam senovės žmogui, gyvenusiam greta neandertalieciu ir šiuolaikiniu žmonių.
Skaityti daugiau…

Mįslinga Monos Lizos šypsena sukurta panaudojus specialią piešimo techniką, kuri apgauna akį – žiūrint į paveikslą atrodo, kad moters veido išraiška keičiasi, teigiama tyrime, kurį cituoja „The Telegraph“. Austrijos neurologai teigia, kad ištyrus meno šedevrą paaiškėjo, jog Monos Lizos veido išraiška keičiasi priklausomai nuo to, kur koncentruojamas stebėtojo žvilgsnis. Jei žiūrima į moters akis, atrodo, tarsi ji šiek tiek šypsotūsi, tačiau jei stebėtojas nukreipia žvilgsni į jos lūpas, šypsena dingsta. Zalcburgo neurokognityviniu tyrimų centro psichologijos ekspertas, profesorius Florianas Hutzleris pasakė, kad Leonardo da Vinči panaudojo specialią techniką, kad apgautų žiūrovą.
Skaityti daugiau…

“Leonardo da Vinči išpranašavo, kad pasaulio pabaiga ateis 4006 metų lapkričio 1 dieną”, teigia Vatikano tyrinetoja, kurią cituoja timesonline.co.uk. Sabrina Sforza Galitzia aiškina, jog šią pranašystę ji įžvelgė L. da Vinci freskoje „Paskutinė vakarienė“. Freskos, kurioje vaizduojamas Kristus su mokiniais prieš nukryžiavimą, centre pavaidzduotame pusmėnulio formos lange užšifruotas matematinis ir astrologinis galvosūkis, kurį jai pavyko išspręsti, teigia tyrėja. Ji teigia išsiaiškinusi, kad L. da Vinci išpranašavo, jog 4006 m. kovo 21 d. prasidės pasaulinis potvynis, kuris tų pačių metų lapkričio 1 d. sukels pasaulio pabaigą. Dokumentai parodo, kad jis tikėjo, jog tai bus „nauja žmonijos pradžia“, – pasakė S. Sforza Galitzia.
Skaityti daugiau…

NASA šios savaites pradžioje paskelbė visą Menulio palydovo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) nuotraukų, padarytų per 6 pirmuosius jo vykdytų Menulio paviršiaus stebejimų menesius, rinkinį. Kanados Vakaru Ontarijo universiteto mokslininkai jose aptiko prieš 37 metus Menulyje veikusį Sovietų Sąjungos mėnuleigį „Lunochod-2“, praneša „UniverseToday.com“. Pasak daugiau nei 100 000 LRO perduotų nuotraukų rinkinį nagrinėjusio Kanados mokslininko Philo Stooke‘o, pastebėti sovietinio mėnuleigio paliktus pėdsakus Mėnulio grunte nebuvo sunku – jie esą buvo matomi iškart.
Skaityti daugiau…