Dar visai neseniai farmacijos kampanijos vakcinų (arba kitaip tariant – skiepų), skirtu kovoti su ivairiausiomis ligomis, gamyba vadino žemo pelno ir didelės rizikos sritimi. Tačiau dabar pasaulį užklupęs kiaulių gripas viską pakeitė ir tokios kompanijos kaip „Novartis“ ir kitos siekia iš to uždirbti milžiniškus pinigus, rašo „Spiegel Online“. Šveicarų farmacijos gigantas „Novartis“ lapkricio 24 diena JAV atidarė pirmą gamyklą, kurioje plačiu mastu bus taikoma nauja vakcinų gaminimo technologija. Vakcinos bus auginamos jau nebe vištų kiaušiniuose, kaip kad buvo paskutiniuosius 50 metų, o gyvunų lastelėse. „Novartis“ vadovas Danielis Vasella teigia, kad taip bus ne tik padidintas produktyvumas, tačiau vakcinos taps efektyvesnės. Gripo vakciną planuojama auginti šuns inkstų lastelėse. „Novartis“ teigia, kad nuo pandemijos paskelbimo pradžios gebės per pusmeti JAV rinkai pateikti 50 mln. sezoninio gripo vakcinu, ir 150 mln.

Kaip ten bebūtų, kaip rašo „Spiegel Online“, vakcinos, skirtos skiepytis nuo viruso H1N1, trūkumas JAV įrodė, kad būtina pritaikyti naujesnes ir patikimesnes technologijas vakcinų gamybai. Nors visose JAV iki šiol buvo išskirstyta 50 mln. vakcinų, to neužtenka, kad butu paskiepyti 160 mln. amerikiečių, kuriuos rekomenduoja skiepyti Ligu kontroles centras. Vakcinų renesansas. Dar visai neseniai farmacijos kampanijos nebuvo itin linkusios kurti vakcinas. Jų kompleksiškumas, aukšti gamybos kaštai, potencialiai mažas pelnas, bylinejimusi grėsme buvo pagrindiniai faktoriai, atbaidę tokius farmacijos gigantus kaip „Novartis“, Didžiosios Britanijos „GlaxoSmithKline“ (GSK), Prancuzijos „Sanofi Avintis“, Naujojo Džersio „Merck“ ir „Wyeth“, kuris dabar yra „Pfizer“ padalinys, nuo vakcinu gamybos. Tačiau pastaruoju metu vakcinų gamyba išgyvena tikrą renesansą. Tai iš dalies lemia faktas, kad gigantai susiduria su rimtais iššūkiais receptinių vaistų gamyboje. Per ateinancius 5 metus baigsis įvairių vaistų, kurių pardavimai siekia 135 mlrd. dolerių, patentai ir juos gaminti gales pradeti ir smulkiosios kompanijos. Tačiau vakcinos yra priskiriamos biologinių vaistų klasei. Šiuos vaistus gaminti yra sudetinga ir brangu, todėl gigantams cia negresia mažūjų kompanijų konkurencija. Kompanija „Wyeth“ iš vakcinos „Prevnar“, skirtos apsisaugoti nuo pneumokoniozes, kasmet uždirba po 3 mlrd. dolerių. Tai – įrodymas, kad vakcinos gali būti pelningos. 780 mlrd. dolerių vertės receptinių vaistų rinka šiuo metu auga vos 5 proc. metinių tempu. Tuo tarpu prognozuojama, kad vakcinu pramone iki 2012 metu augs 13 proc. metinių tempu. Į vakcinų verslą įsitraukė ir kompanija „Pfizer“, kuri už 68 mlrd. dolerių nusipirko kompanija „Wyeth“. Rugsejo 28 diena „Abboott Laboratories“ išleido 6,6 mlrd. dolerių Belgijos kompanijai „Solvay““, gaminanciai vakcina nuo gripo, isigyti. Savo ruožtu „Johnson Johnson“ koncernas nusipirko 18 proc. Danijos kompanijos „Crucell“ akciju. GSK, kuris džiaugsis netikėta sėkme pardavinejant kiaulių gripo vakciną, neseniai pasirašė 10 metų 125 mln. doleriu vertės sutartį su Brazilija. Pagal sutartį britų kompanija tieks brazilams vakciną nuo pneumokoniozes. Kadangi besivystančios valstybės vis daugiau pinigu išleidžia sveikatos apsaugai, farmacijos kompanijos, gaminančioms vakcinas, atsiveria naujos rinkos. Birželi GSK kartu su Kinijos kompanija „Shenzhen Neptunus Interlong Bio-Technique“ sukurė bendrą kompaniją vakcinai nuo gripo gaminti. Be to, lapkricio 4 dieną „Novartis“ už 125 mln. dolerių isigijo 85 proc. privačios Kinijos kompanijos „Zhejiang Tianyuan“, gaminančius vakcinas, akcijų. Trumpuoju laikotarpiu farmacijos kompanijos Europoje itin pasipelnys iš vakcinos nuo kiaulių gripo pardavimu. GSK tikisi per paskutiniji šiu metu ketvirtį parduoti vakcinos už 1,7 mlrd. doleriu. Panašių pardavimų laukiama ir pirmąjame kitų metų ketvirtyje. Tačiau gripo vakcinų gamyba yra sezoninė ir dėl to nenuspėjama, perspėja „Novartis“ vadovas D. Vasella. Ilgalaikėje perspektyvoje sukurtos vakcinos nuo vežio ar meningito gali pasirodyti žymiai perspektyvesnis verslas, iš kurio galima uždirbti milijardus. Stanfordo analitikai prognozuoja, kad šiemet „Novartis“ vakcinu ir diagnostikos pardavimai sieks 1,5 mlrd. doleriu, taciau kompanija patirs 257 mln. doleriu nuostoliu. D. Vasella teigia, kad nuostoliai patiriami del investiciju į vakcinos tyrimus ir vystymą, klinikinius bandymus ir gamybos plėtra. Per paskutiniuosius 3 metus kompanija vien gamyklos Liverpulyje statyboms išleido 200 mln. dolerių. Ši gamykla tures gaminti JAV skirtą vakciną nuo H1N1 viruso. „Šios investicijos pateisinamos tik dėka ilgalaikės strategijos. Mes manome, kad visa tai atsipirks“ – teigia „Novartis“ vadovas.

Šaltinis: Balsas.lt

Panašūs pranešimai