Rugpjūčio 19 dieną sukako lygiai 50 metų nuo tos dienos, kai du keturkojai – Belka ir Strelka kosminio laivo „Vostok“ prototipu sėkmingai pakilo į kosmosą.

Skrydžio raketa įtaka gyvūnų organizmui mokslininko konstruktoriaus Sergejaus Koroliovo iniciatyva imta tirti 1948 m. Tinkamiausiu biologinių tyrimų objektu pripažintas šuo.

Skaityti daugiau…

Mokslininkai atrado, kaip manoma, seniausio žmogaus protėvio – dantyto, po medžius laipiojančio Homo gautengensis – palaikų fosilijas. Pietu Afrikos Respublikoje, Gautengo provincijoje, Sterkfonteino uolų komplekse rastos nuo 800 tūkst. iki 2 mln. metų senumo fosilijos – kaukolės dalelės, žandikauliai, dantys ir kiti kaulai. Fosilijas radęs antropologas dr. Darrenas Curnoe teigia, kad ši nauja žmonių giminė atsirado prieš daugiau kaip 2 mln. metų ir išmirė maždaug prieš 600 tukst. metų.
Skaityti daugiau…

Didžiosios kinų sienos ilgaamžiškumo ir tvirtybės priežastis slypi lipniuose ryžiuose, kurie buvo naudojami gaminant kalkių skiedinį. Statybininkai, maždaug prieš 600 metų statę Mingų dinastijos sienos dalį, maišė lipnių ryžių miltus ir gesintas kalkes, įprastine skiedinio sudedamąja medžiaga, teigė mokslininkas Zhangas Bingjianas. Lipnus ryšiu skiedinys plytas sulipdė taip tvirtai, kad daugelyje vietų vis dar neželia jokie augalai. Vis dėlto, sienos statybą palaikė ne visa tauta – tam priešinosi pietų Kinijos gyventojai, nes Mingų imperatoriai reikalavo, kad šalies pietuose užauginamo ryžių derliaus užtektų ne tik darbininkams maitinti, bet ir skiediniui gaminti, rašo telegraph.co.uk.
Skaityti daugiau…

Istoriniame majų mieste Meksikoje atrasta senovinė vamzdynų ir vandens pumpavimo sistema, rašo News.discovery.com. „Pasirodo, dar iki atvykstant ispanų konkistadorams, majų civilizacija jau buvo sukonstravusi savas vamzdynu, vandens pumpavimo ir cirkuliavimo sistemas“, – žurnale „Journal of Archeological Science“ rašo mokslinikai.
Skaityti daugiau…

Rusijos televizija trečiadienį pirmąkart parodė interviu su vienu iš svarbiausių Raudonosios armijos vadų per Antrąjį pasaulinį karą, kuriame jis pripažįsta, kad Sovietų Sąjunga buvo atsidurūsi prie pralaimėjimo slenksčio. 1966 m. duotame interviu, kuris niekada anksčiau nebuvo rodytas, Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas pripažino, kad jo šalis vos nepralaimėjo karo su nacistine Vokietija 1941 m., taip pat skundėsi dėl blogo kovinių operacijų planavimo ir atskleidė savo nesutarimus su tuometiniu SSRS diktatoriumi Josifu Stalinu.
Skaityti daugiau…

Iš Sibire rastų mamuto kaulų mokslininkams pavyko atkurti išnykusių gyvunų kraujo vieną iš svarbiausių komponentų – hemoglobiną. Remiantis tyrimo rezultatais, kurie publikuoti žurnale „Nature Genetics“, tarptautinė mokslininku komanda naudojo iš surastų mamuto kaulų gautą DNR, iš kurios moklininkai iškyrė už hemoglobino gamyba atsakingus genus ir juos įterpė į Escherichia coli bakterijas. Buvo siekiama priversti bakterijas gaminti hemoglobiną, kurio savybės būtų identiškos mamutų kraujyje buvusiam hemoglobinui. Panašūs procesai yra panaudojami sintetinant kai kuriuos žmogaus baltymus, pavyzdžiui, insuliną. Skaityti daugiau…

Černobylio katastrofa, sukrėtusi Europą 1986-ūjų balandžio 26-ają, – viena didžiausių technogeninių katastrofų per visą žmonijos istoriją. Karštis ir radiacija, sklidę iš reaktoriaus, buvo sustabdyti tik gegužes 4-ają. Pagrindinė oficiali katastrofos priežastis – netinkamai ir nepakankamai parengtas elektros eksperimentas. Į aplinką pakliuvo apie 3 proc. radionuklidų, per katastrofą susikaupusių ketvirtame Černobylio AE bloke.
Skaityti daugiau…

XX a. pradžioje britų karo lakūnų virš Sinajaus dykumos pastebėtų keistų linijų paslaptį pavyko įminti Izraelio mokslininkams. Praėjusio amžiaus pradžioje D. Britanijos karo lakūnai, skraidė virš Sinajaus dykumos, dabartinių Izraelio, Egipto ir Jordanijos teritorijų, atkreipė dėmesį į keistas žemės paviršiūje matomas aitvarų pavidalo formos linijas. Šios linijos buvo suformuotos iš vienas ant kito sukrautų akmenų, praneša „Discovery News“. Šios neaukštos akmeninės sienelės tęsdavosi kelias dešimtis, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Jordanijoje – net 64 kilometrus. Dykumoje pažymetos akmenines linijos ilgainiui siaurėdavo, kol visai priartedavo viena prie kitos, palikdamos tik apvalios formos aikšteles.
Skaityti daugiau…

Mokslininkai teigia, kad dviejų milijonų metų vaiko skeleto fosilijos, rastos Pietų Afrikoje, yra visai nauja žmonių rūšis, užpildanti iki šiol egzistavusią spragą žmogaus evoliucijos grandinėje. Jei ankšciau buvo rastas tik vienas kaulas ir dantis, paskutinis radinys – beveik visas skeletas. Kaulai buvo rasti profesoriaus Lee Berger iš Witwatersrando universiteto (University of the Witwatersrand) Malapa urve Pietų Afrikoje. Šie urvai buvo paskelbti „Unesco“ pasaulio paveldu 1994 metais, kai ten buvo rastos beveik viso australopiteko fosilijos, kurių amžius siekia daugiau nei 3,3 milijonų metų.
Skaityti daugiau…

Penkių dešimčių tūkstančių vyrų kariuomėnę, kurią Persijos karalius Kambizas II 525 metais pr. Kristų pasiuntė į Amono orakula, dingo be pėdsakų. Tyrinėtojai Angelo ir Alfredo Castiglioni Vakaru dykumoje Egipte surado jos kaulus. Speliota, kad kariai žuvo per smėlio audrą. Dabar archeologai pateikė įrodymų.
Skaityti daugiau…