Nuo genetikų net mumijos nepasislepia. Ne tik garsiojo Egipto faraono DNR, bet ir parazitų genų analizė leido nustatyti jo giminystės ryšius, ligas ir mirties priežastis. Įkvėpti tokio pavyzdžio, lietuviai ketina imtis mumijų, dūlančių Dominikonų bažnyčios rūsiuose.

Ne visi mokslai pasaulyje yra lygūs – vieniems projektams lengviau gauti lėšų negu kitiems. Tai susiję su žmogiškuoju smalsumu. Tad nenuostabu, jog praėjusiais metais atlikti Egipto mumijų paleogenetiniai tyrimai prikaustė ne tik visuomenės, bet ir mokslo pasaulio dėmesį. Tas pats laukia ir lietuviškų mumijų.

Skaityti daugiau…

Valstybinė komisija, tyrusi 1986 metų balandžio 26-osios katastrofos priežastis, turėjo tris pagrindines versijas.

1 versija. Pagal vieną jų, avarijos priežastis buvo diversija. Esą kažkas, prasmukęs į 4-ojo bloko reaktoriaus centrinę salę, padėjo sprogmenis. Turbūt pati „politiškiausia“ priežastis.

Skaityti daugiau…

Tyrinėtojai iškėlė prielaidą, kad pirmieji pasaulio astronomai buvo senovės Australijos aborigenai, į žvaigždes žvelgę žymiai anksčiau nei pastatytas Stoundendžas.

Skaityti daugiau…

Tarp pirmųjų Europos žemyne prieš maždaug 800 000 metų įsikūrusių urvinių žmonių buvo plačiai paplitęs kanibalizmas, atskleidžia tolesni Ispanijos mokslininkų tyrimai.

Ištyrę suakmenėjusius kaulus, aptiktus urvinių žmonių gyventame Gran Dolina urve šalies šiaurėje esančiuose Sierra de Atapuerca kalnuose, archeologai ant jų liekanų aptiko ankstyvaisiais akmeniniais įrankiais paliktų pjovimo žymių, skelbia „Daily Mail“.

Skaityti daugiau…

Egiptas paskelbė Chargos dykumų oazėje atradęs prieš daugiau nei prieš 3500 metų gyvavusią pirklių gyvenvietę, kuri yra tūkstantmečiu senesnė už kitas, anksčiau rastas šiame regione.

JAV Yale’io universiteto archeologai šios gyvenvietės liekanas aptiko praėjusiais metais, kasinėdami Chargos oazę, esančią Vakarų dykumoje už 500 kilometrų į pietus nuo Kairo.

Skaityti daugiau…

Dabar jis yra senas nusilpęs vyriškis, sodelyje auginantis rožes. Bet prieš 65 metus Olandu pravardžiuojamas Theodore’as Van Kirkas atliko misiją, kuri visiems laikams pakeitė pasaulį.

“Turėjome tai padaryti”
Olandas buvo lėktuvo “Enola Gay” šturmanas, turėjęs nutaikyti mirtiniausią žmogaus sukurtą ginklą gabenantį bombonešį “B-29″ 9450 m aukštyje tiesiai virš Hirosimos. Pirmas pasaulyje branduolinės bombos sprogimas nusinešė 200 tūkst. žmonių gyvybę. Bet 89 metų Olandas, paskutinis gyvas likęs “Enolos Gay” įgulos narys, niekada neabejojo, kad viską padarė teisingai.

Skaityti daugiau…

Po 70 metų išslaptinami ir Lenkijai perduodami dokumentai apie Katynės tragediją – dar vienas įrodymas, kad istorinė tiesa vis tiek kada nors iškyla į paviršių. Daugelį dešimtmečių neigęs sovietinių enkavedistų kaltę dėl dešimčių tūkstančių lenkų karininkų žudynių miške prie Smolensko (buvo tvirtinama, kad tai vokiečių darbas), Kremlius pagaliau sutiko atskleisti jį demaskuojančią paslapties skraistę. Bet kartu tai įrodymas, kad Maskva slepia ir kitas paslaptis, kol neprieinama riba, už kurios jas saugoti Rusijai labai nenaudinga.

Skaityti daugiau…

Birželio 22-oji – ilgiausia metų diena, ankstų jos rytą fašistinė Vokietija įsiveržė į sovietų okupuotas SSRS vakarines žemes, ir prasidėjo vadinamasis Didysis Tėvynės karas, nors tada buvo neįmanoma suvokti, kur tos tariamos ir sovietų Tėvynės ribos. Tas saulėgrįžos virsmas, kai nakties tamsos telikę vos keletas valandų, buvo pragaištingas persilaužimo metas – nuo vienos okupacijos prie kitos.

Dar sunkesnis ir dabar jau beprasmis ginčas: kas būtų buvę Lietuvai geriau – nacių ar sovietų okupacija? Abu režimai buvo nusikalstami, abu diktatoriai, ir Adolfas Hitleris, ir Josifas Stalinas, griebėsi genocido Europos tautų atžvilgiu, abu jie siekė tų pačių tikslų – viešpatauti svetimose žemėse. Abu jie vykdė ir aneksiją, ir okupaciją, ir genocidą.

Skaityti daugiau…

Rugpjūčio 19 dieną sukako lygiai 50 metų nuo tos dienos, kai du keturkojai – Belka ir Strelka kosminio laivo „Vostok“ prototipu sėkmingai pakilo į kosmosą.

Skrydžio raketa įtaka gyvūnų organizmui mokslininko konstruktoriaus Sergejaus Koroliovo iniciatyva imta tirti 1948 m. Tinkamiausiu biologinių tyrimų objektu pripažintas šuo.

Skaityti daugiau…

Mokslininkai atrado, kaip manoma, seniausio žmogaus protėvio – dantyto, po medžius laipiojančio Homo gautengensis – palaikų fosilijas. Pietu Afrikos Respublikoje, Gautengo provincijoje, Sterkfonteino uolų komplekse rastos nuo 800 tūkst. iki 2 mln. metų senumo fosilijos – kaukolės dalelės, žandikauliai, dantys ir kiti kaulai. Fosilijas radęs antropologas dr. Darrenas Curnoe teigia, kad ši nauja žmonių giminė atsirado prieš daugiau kaip 2 mln. metų ir išmirė maždaug prieš 600 tukst. metų.
Skaityti daugiau…