Antarktidoje dirbantys mokslininkai mano radę titanozauro, priklaususio gigantiškų žolėdžių dinozaurų šeimai, uodegikaulio fosiliją, rašo telegraph.co.uk.

Titanozaurai buvo zauropodai – keturkojai žolėdžiai dinozaurai su ilgais kaklais ir ilgomis uodegomis. Jų liekanų randama visame pasaulyje, tačiau tai yra pirmas įrodymas, kad šie sutvėrimai galėjo klajoti ir Antarktidoje.

Skaityti daugiau…

Švedija gali susidurti su rimtais sunkumais, norėdama padėti Baltijos šalims ir siekdama užtikrinti savo pačios saugumą tuo atveju, jei iš Rusijos pusės būtų pademonstruota agresija. Tai pareiškė buvęs Švedijos nacionalinio karo koledžo lektorius bei Švedijos ginkluotųjų pajėgų generolas majoras Karlis Neretniekas.

Skaityti daugiau…

Klausimas, ar pasaulio pabaiga yra tikėtina, domina tikriausiai ne vieną, rašo „The Guardian“. Augant žmonijos moksliniam išprusimui, atsakymas į šį klausimą ilgainiui tampa ne toks jau ir mistinis. Atsižvelgiant į pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusius įvairių rūšių katastrofų filmus, nesunkiai galima numanyti, kad žmoniją pasaulio pabaigos tikimybė savotiškai žavi.

Skaityti daugiau…

Savaime suprantama, tiksli Afrikos skilimo perpus data nėra aiški, tačiau mokslininkai neatmeta galimybės, jog taip nutikti gali jau po kelių šimtmečių. O skilimo proceso ženklų pirmąsyk pastebėta prieš šešetą metų. 2005 m. Etiopijoje įvyko galingas ugnikalnio Dabahu (Dabbahu) išsiveržimas, kurį lydėjo serija žemės drebėjimų. Tos pačios valstybės teritorijoje plytinti Afaro dykuma po šių seisminių seansų pasidabino pirmuoju stambiu plyšiu. Žemės paviršiuje atsivėrusio plyšio plotis siekė 8 metrus, o ilgis – daugiau kaip 60 km.

Skaityti daugiau…

JAV mokslininkai iš NASA Reaktyvinio judėjimo geofizinės laboratorijos žurnale „Geophysical Research Letters“ savo publikacijoje pasauliui pasiuntė tokią žinutę: paskutiniais duomenimis, Žemės skersmens svyravimas per metus neviršija 0,1 mm (tokio storio yra žmogaus plaukas). Toks planetos skersmens pokytis nėra reikšmingas, ir mūsų gimtoji planetos skersmuo išlieka stabilus. Tačiau taip neatrodė XIX a. mokslininkams. Jie buvo įsitikinę priešingai: niekas negali būti tikras, jog pilnėjanti mūsų planetos „talija“ laikui bėgant nesukels planetos sprogimo.
Skaityti daugiau…

Mūsų galaktikoje – Paukščių Take – yra mažiausiai 50 milijardų egzoplanetų, ir bent 500 milijonų iš jų veikiausiai patenka į vadinamąją gyvybės zoną, kurioje egzistuoja sąlygos skystam vandeniui, o kartu ir gyvybei egzistuoti, pranešė NASA kosminio Keplerio teleskopo programos atstovas.
Skaityti daugiau…

Remdamasis 3D kompiuterinio modeliavimo rezultatais ir kai kurių egiptologų tyrimų duomenimis, prancūzų architektas Jeanas – Pierre’as Houdinas tvirtina, kad Didžiojoje Gizos piramidėje, dar vadinamoje Cheopso piramide, yra du dar neatrasti slapti kambariai.

J. – P. Houdinas prieš trejus metus kreipėsi į Egipto Relikvijų tarybą prašydamas leisti atlikti Cheopso piramidės vidinės sandaros tyrimą, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Apie tai jis informavo savo surengtoje spaudos konferencijoje. Pasak architekto, iš turimų duomenų galima daryti prielaidą, kad dviejose neatrastose patalpose Didžiosios piramidės viduje turėtų būti baldų, kuriais pomirtiniame gyvenime būtų galėjęs naudotis faraonas Khufu (graik. k. – Cheopsas).

Skaityti daugiau…

Jau visai netrukus danguje virš Žemės gali sušvisti antroji saulė. To priežastis – vienos ryškiausių žvaigždžių sprogimas ir virtimas supernova.

Pranešama, kad vieną labiausiai pribloškiančių šviesos reginių planetos istorijoje gali tekti stebėti dar šiemet, informuoja britų „Daily Mail“. Neabejojama, kad kai mirštanti raudonoji supermilžinė Betelgeizės žvaigždė susprogs, mūsų planeta bus pirmojoje šio reiškinio stebėtojų eilėje.

Skaityti daugiau…

Mokslininkai pareiškė, kad per pastarąją dekadą sulėtėjo visuotinės temperatūros kilimas. Didžiosios Britanijos meteorologijos tarnybos ataskaitoje teigiama, kad klimato atšilimas sulėtėjo dėl natūralių oro ir taršos kombinacijų pokyčių.

Mokslininkai pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių faktorių yra sunkiosios pramonės atliekų ir teršiančių „aerozolių“ daugėjimas, ypač Azijoje. Tokių pramoninių teršalų kaip siera kiekio didėjimas, kai teršalai patenka į atmosferą ir atspindi saulės šviesą, gali paskatinti vėsimo efektą. Ataskaitoje teigiama, kad ne mažiau svarbus faktorius gali būti ir vandens garų kiekio pokyčiai stratosferoje.

Skaityti daugiau…

Archeologai aptiko įrodymų, jog ankstyvieji žmonės metė iššūkį šaltam klimatui ir ieškodami maisto atsikraustė į Papua Naujosios Gvinėjos aukštikalnes jau prieš 50000 metų. Tikėtina, jog panašiu metu į aukščiau jūros lygio esančias vietoves žmonės migravo ir kitose pasaulio dalyse.

Skaityti daugiau…