Mamutai išnyko ne todėl, kad juos išmedžiojo žmonės, o todėl, kad ėmė mažėti pievų, teigia mokslininkai. Kaip atskleidė Durhamo universiteto mokslininkų tyrimas, po šalčiausio paskutiniojo ledynmečio laikotarpio prieš 21 tūkst. metų, dramatiškai sumažėjo ganyklų, kuriose maitinosi mamutai.

Vilnomis apaugę mamutai kadaise buvo gana plačiai paplitę visose Europos dalyse. Prieš 14 tūkst. metų jie pasitraukė į šiaurės Sibirą, o maždaug prieš 4 tūkst. metų visai išnyko. To priežastys kol kas nežinomos ir kursto karštas mokslines diskusijas, praneša BBC.

Skaityti daugiau…

Penkių dešimčių tūkstančių vyrų kariuomėnę, kurią Persijos karalius Kambizas II 525 metais pr. Kristų pasiuntė į Amono orakula, dingo be pėdsakų. Tyrinėtojai Angelo ir Alfredo Castiglioni Vakaru dykumoje Egipte surado jos kaulus. Speliota, kad kariai žuvo per smėlio audrą. Dabar archeologai pateikė įrodymų.
Skaityti daugiau…

Maxo Plancko instituto Leipcige (Vokietija) mokslininkai, ištyrė iš maždaug 40000 metų senumo kaulo išskirtą DNR, pranešė apie atrastą iki šiol nežinomą žmonių rūši. Sibiro oloje rastos liekanos DNR leidžia teigti egzistavus iki šiol nežinomam senovės žmogui, gyvenusiam greta neandertalieciu ir šiuolaikiniu žmonių.
Skaityti daugiau…

“Leonardo da Vinči išpranašavo, kad pasaulio pabaiga ateis 4006 metų lapkričio 1 dieną”, teigia Vatikano tyrinetoja, kurią cituoja timesonline.co.uk. Sabrina Sforza Galitzia aiškina, jog šią pranašystę ji įžvelgė L. da Vinci freskoje „Paskutinė vakarienė“. Freskos, kurioje vaizduojamas Kristus su mokiniais prieš nukryžiavimą, centre pavaidzduotame pusmėnulio formos lange užšifruotas matematinis ir astrologinis galvosūkis, kurį jai pavyko išspręsti, teigia tyrėja. Ji teigia išsiaiškinusi, kad L. da Vinci išpranašavo, jog 4006 m. kovo 21 d. prasidės pasaulinis potvynis, kuris tų pačių metų lapkričio 1 d. sukels pasaulio pabaigą. Dokumentai parodo, kad jis tikėjo, jog tai bus „nauja žmonijos pradžia“, – pasakė S. Sforza Galitzia.
Skaityti daugiau…

Veneciją nuo skendimo išgelbėtį į vandenį pilami riebalai, panašūs į alyvuogių aliejų, kurie, vykstant reakcijoms, sukurtų kalkakmenio rifus. Naujas planas, kaip išgelbėti Adrijos jūros pakrantės salose išsidesčiusį miestą, remiasi eksperimentine technologija, rašo telegraph.co.uk.
Skaityti daugiau…

Ekspertų teigimu, Egipto „berniukas karalius“ Tutanchamonas galėjo mirti nuo maliarijos po to, kai užsikrėte ja, sirgdamas reta kaulų liga. Šie atradimai gali paneigti teorijas apie jo nužudymą, praneša BBC. Praėjusius 2 metus mokslininkai kruopšciai tyrė mumifikuotus 19-mečio faraono palaikus, norėdami ištirti jo kraują ir DNR. Šie tyrimai atskleidė, kad jo kraujyje yra maliarijos parazitų, teigiama Amerikos medikų asociacijos žurnale „Journal of the American Medical Association“.
Skaityti daugiau…

Mokslininkai tikisi, jog pirmąkart identifikavus ilgaamžiškumo geną, pavyktų surasti ir būdų, padėsiančių žmonėms gyventi ilgiau. Kaip praneša „The Daily Telegrapgh“, mokslininkams pavyko nustatyti geną, kuris lemia biologinį žmogaus senėjimo greitį.
Skaityti daugiau…

Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad vulkaninė veikla galėjo nulemti tai, kad beveik prieš 100 mln. metų išnyko beveik trečdalis vandenyno gyvybės, informuoja žiniasklaida. Manoma, kad ugnikalniams išsiveržus išmetama siera nulėme tai, kad dideliuose vandenynu plotuose neliko deguonies. Kaip teigiama „Nature Geoscience“ žurnale paskelbtame tyrime, tai sunaikino apie 27 proc. vandenyno gyvybės. Baiminamasi, kad panašus procesas vyksta ir dabar, kai jūrose kylanti vandens temperatura ir į vandenynus patenkančios trašos mažina deguonies kiekį.
Skaityti daugiau…

JAV ir Šveicarijos klimatologai pasiūlė pastaruoju metu pasaulyje stebimo temperatūros kilimo tempų sumažėjimo paaiškinimą, pranešę „Nature News“. Mokslininkai mano, kad tai lėmė stratosferoje sumažejusi vandens garų koncentracija. Jų tyrimo medžiaga paskelbta žurnale „Science“.
Skaityti daugiau…

Mokslininkai pasiūle naują Mėnulio susidarymo hipotezę: jis esą atsirado po Žemėje susidariusio georeaktoriaus sprogimo. Pagal pripažintą Mėnulio kilmės teoriją, vadinama milžiniško smūgio hipoteze, ankstyvojo Saulės sistemos formavimosi metu į Žemę rėžėsi milžiniškas dangaus kūnas, perskėlęs planetą į dvi skirtingo dydžio dalis. Mažesnioji ilgainiui virto Mėnuliu, rašo „Technology Review“.
Skaityti daugiau…