Tarptautinė tyrinėtojų komanda pranešė, kad mokslininkams pavyko atrasti seniausią pasaulyje žinomą vyninę, paslėptą tarp daugelio priešistorinių kapaviečių viename Armėnijos urve, rašo „The Wall Street Journal“.

Šalies vieno kalnų kaimelio, kuris vis dar yra gerai žinomas dėl savo vyndarystės įgūdžių, archeologai atkasė didžiulį kubilą, įstatytą į kubilą, skirtą vynuogėms trinti. Šalia to buvo aptikta gerai išsilaikiusių sutrintų vynuogių liekanų, sėklų ir vynuogių lapų, kurie gali būti 6100 metų senumo.
Skaityti daugiau…

Archeologams pirmą kartą istorijoje pavyko aptikti svarbiausias inkų civilizacijos relikvijas – tris šventuosius protėvių akmenis, kuriais, kaip byloja padavimai, būdavo palaikomas ryšys su anapusiniais pasauliais. „Supratę, ką atradome, ant tos kalvos viršūnės iš džiaugsmo sušokome trumpą triumfo šokį“ – neslėpė vienas iš ekspedicijos dalyvių, dr. Frankas Meddensas.
Inkų šventieji akmenys minimi XVI a. Amerikos užkariautojų ispanų kronikose. Akmenys buvo kūgio formos, juos vertino labiau už auksą ir kitas brangenybes, nors inkams jie kėlė didžiulę baimę.

Skaityti daugiau…

Kalifornijos mokslininkė Felisa Wolfe-Simon aptiko iki šiol neatrastą gyvybės formą, kurios atstovai sugeba įsisavinti ir į savo DNR struktūras integruoti itin nuodingą cheminį elementą arseną. Atrasta kardinaliai kitokia, ne anglies pagrindu funkcionuojančios gyvybės forma, kurios atmainų gali būti kitose planetose?

Peržvelgus biologijos vadovėlius, nesunku pastebėti, kad žemiškosios gyvybės chemijoje iš esmės dominuoja šeši elementai. Anglis, vandenilis, deguonis ir azotas yra pagrindinės mūsų planetoje vešinčios gyvybės „statybinės medžiagos“, o likę du žemiškojo gyvybės eliksyro elementai – fosforas ir siera. Daugelis biologų sutiktų, jog šie šeši elementai yra gyvybės pagrindas – gyvybė be jų neegzistuotų.
Skaityti daugiau…

Archeologai aptiko įrodymų, jog ankstyvieji žmonės metė iššūkį šaltam klimatui ir ieškodami maisto atsikraustė į Papua Naujosios Gvinėjos aukštikalnes jau prieš 50000 metų. Tikėtina, jog panašiu metu į aukščiau jūros lygio esančias vietoves žmonės migravo ir kitose pasaulio dalyse.

Skaityti daugiau…

Užšalęs vanduo asteroiduose gali būti kur kas dažnesnis reiškinys, nei iki šiol buvo manoma.

Sušalusio vandens ir organinių medžiagų molekulės, kurios palaiko gyvybę, rastos jau antrame asteroide, astronomų pavadintame „65 Cybele“.

Skaityti daugiau…

Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledo skydai iš tikrųjų tirpsta beveik perpus lėčiau, nei manė mokslininkai, todėl teks peržiūrėti ir jūros lygio kilimo prognozes.

JAV ir Nyderlandų mokslininkai iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje ir Delfto technikos universiteto ledynų masės pokyčius Grenlandijoje ir Vakarų Antarktidoje tyrė pasitelkę du NASA palydovus, matuojančius Žemės masės, įskaitant vandenį ir ledynus, pasiskirstymą. Mokslininkai planetos ledynų masę tyrė analizuodami Žemės gravitacinio lauko pokyčius, praneša britų dienraštis „Daily Mail“.

Skaityti daugiau…

Tarp pirmųjų Europos žemyne prieš maždaug 800 000 metų įsikūrusių urvinių žmonių buvo plačiai paplitęs kanibalizmas, atskleidžia tolesni Ispanijos mokslininkų tyrimai.

Ištyrę suakmenėjusius kaulus, aptiktus urvinių žmonių gyventame Gran Dolina urve šalies šiaurėje esančiuose Sierra de Atapuerca kalnuose, archeologai ant jų liekanų aptiko ankstyvaisiais akmeniniais įrankiais paliktų pjovimo žymių, skelbia „Daily Mail“.

Skaityti daugiau…

Egiptas paskelbė Chargos dykumų oazėje atradęs prieš daugiau nei prieš 3500 metų gyvavusią pirklių gyvenvietę, kuri yra tūkstantmečiu senesnė už kitas, anksčiau rastas šiame regione.

JAV Yale’io universiteto archeologai šios gyvenvietės liekanas aptiko praėjusiais metais, kasinėdami Chargos oazę, esančią Vakarų dykumoje už 500 kilometrų į pietus nuo Kairo.

Skaityti daugiau…

Ištyrę bene seniausią Žemėje rastą meteoritą, mokslininkai padarė išvadą, kad Saulės sistema gali būti nuo 0,3 iki 2 milijonų metų senesnė nei manyta.

Apie 1,49 kilogramo sveriantį meteoritą tyrinėtojai rado 2004 metais. Jame esantys mineralai yra vieni iš seniausių kietų medžiagų, susiformavusių netrukus po Saulės atsiradimo. Tyrėjai tikisi, kad, nustačius mineralų susiformavimo laikmetį, pavyktų gauti tiksliausių žinių apie Saulės sistemos amžių.

Skaityti daugiau…

Mokslininkai atrado, kaip manoma, seniausio žmogaus protėvio – dantyto, po medžius laipiojančio Homo gautengensis – palaikų fosilijas. Pietu Afrikos Respublikoje, Gautengo provincijoje, Sterkfonteino uolų komplekse rastos nuo 800 tūkst. iki 2 mln. metų senumo fosilijos – kaukolės dalelės, žandikauliai, dantys ir kiti kaulai. Fosilijas radęs antropologas dr. Darrenas Curnoe teigia, kad ši nauja žmonių giminė atsirado prieš daugiau kaip 2 mln. metų ir išmirė maždaug prieš 600 tukst. metų.
Skaityti daugiau…