Mokslininkai atrado, kaip manoma, seniausio žmogaus protėvio – dantyto, po medžius laipiojančio Homo gautengensis – palaikų fosilijas. Pietu Afrikos Respublikoje, Gautengo provincijoje, Sterkfonteino uolų komplekse rastos nuo 800 tūkst. iki 2 mln. metų senumo fosilijos – kaukolės dalelės, žandikauliai, dantys ir kiti kaulai. Fosilijas radęs antropologas dr. Darrenas Curnoe teigia, kad ši nauja žmonių giminė atsirado prieš daugiau kaip 2 mln. metų ir išmirė maždaug prieš 600 tukst. metų.
Skaityti daugiau…

Didžiosios kinų sienos ilgaamžiškumo ir tvirtybės priežastis slypi lipniuose ryžiuose, kurie buvo naudojami gaminant kalkių skiedinį. Statybininkai, maždaug prieš 600 metų statę Mingų dinastijos sienos dalį, maišė lipnių ryžių miltus ir gesintas kalkes, įprastine skiedinio sudedamąja medžiaga, teigė mokslininkas Zhangas Bingjianas. Lipnus ryšiu skiedinys plytas sulipdė taip tvirtai, kad daugelyje vietų vis dar neželia jokie augalai. Vis dėlto, sienos statybą palaikė ne visa tauta – tam priešinosi pietų Kinijos gyventojai, nes Mingų imperatoriai reikalavo, kad šalies pietuose užauginamo ryžių derliaus užtektų ne tik darbininkams maitinti, bet ir skiediniui gaminti, rašo telegraph.co.uk.
Skaityti daugiau…

Istoriniame majų mieste Meksikoje atrasta senovinė vamzdynų ir vandens pumpavimo sistema, rašo News.discovery.com. „Pasirodo, dar iki atvykstant ispanų konkistadorams, majų civilizacija jau buvo sukonstravusi savas vamzdynu, vandens pumpavimo ir cirkuliavimo sistemas“, – žurnale „Journal of Archeological Science“ rašo mokslinikai.
Skaityti daugiau…

Iš Sibire rastų mamuto kaulų mokslininkams pavyko atkurti išnykusių gyvunų kraujo vieną iš svarbiausių komponentų – hemoglobiną. Remiantis tyrimo rezultatais, kurie publikuoti žurnale „Nature Genetics“, tarptautinė mokslininku komanda naudojo iš surastų mamuto kaulų gautą DNR, iš kurios moklininkai iškyrė už hemoglobino gamyba atsakingus genus ir juos įterpė į Escherichia coli bakterijas. Buvo siekiama priversti bakterijas gaminti hemoglobiną, kurio savybės būtų identiškos mamutų kraujyje buvusiam hemoglobinui. Panašūs procesai yra panaudojami sintetinant kai kuriuos žmogaus baltymus, pavyzdžiui, insuliną. Skaityti daugiau…

XX a. pradžioje britų karo lakūnų virš Sinajaus dykumos pastebėtų keistų linijų paslaptį pavyko įminti Izraelio mokslininkams. Praėjusio amžiaus pradžioje D. Britanijos karo lakūnai, skraidė virš Sinajaus dykumos, dabartinių Izraelio, Egipto ir Jordanijos teritorijų, atkreipė dėmesį į keistas žemės paviršiūje matomas aitvarų pavidalo formos linijas. Šios linijos buvo suformuotos iš vienas ant kito sukrautų akmenų, praneša „Discovery News“. Šios neaukštos akmeninės sienelės tęsdavosi kelias dešimtis, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Jordanijoje – net 64 kilometrus. Dykumoje pažymetos akmenines linijos ilgainiui siaurėdavo, kol visai priartedavo viena prie kitos, palikdamos tik apvalios formos aikšteles.
Skaityti daugiau…

Mokslininkai teigia, kad dviejų milijonų metų vaiko skeleto fosilijos, rastos Pietų Afrikoje, yra visai nauja žmonių rūšis, užpildanti iki šiol egzistavusią spragą žmogaus evoliucijos grandinėje. Jei ankšciau buvo rastas tik vienas kaulas ir dantis, paskutinis radinys – beveik visas skeletas. Kaulai buvo rasti profesoriaus Lee Berger iš Witwatersrando universiteto (University of the Witwatersrand) Malapa urve Pietų Afrikoje. Šie urvai buvo paskelbti „Unesco“ pasaulio paveldu 1994 metais, kai ten buvo rastos beveik viso australopiteko fosilijos, kurių amžius siekia daugiau nei 3,3 milijonų metų.
Skaityti daugiau…

Maxo Plancko instituto Leipcige (Vokietija) mokslininkai, ištyrė iš maždaug 40000 metų senumo kaulo išskirtą DNR, pranešė apie atrastą iki šiol nežinomą žmonių rūši. Sibiro oloje rastos liekanos DNR leidžia teigti egzistavus iki šiol nežinomam senovės žmogui, gyvenusiam greta neandertalieciu ir šiuolaikiniu žmonių.
Skaityti daugiau…

Mįslinga Monos Lizos šypsena sukurta panaudojus specialią piešimo techniką, kuri apgauna akį – žiūrint į paveikslą atrodo, kad moters veido išraiška keičiasi, teigiama tyrime, kurį cituoja „The Telegraph“. Austrijos neurologai teigia, kad ištyrus meno šedevrą paaiškėjo, jog Monos Lizos veido išraiška keičiasi priklausomai nuo to, kur koncentruojamas stebėtojo žvilgsnis. Jei žiūrima į moters akis, atrodo, tarsi ji šiek tiek šypsotūsi, tačiau jei stebėtojas nukreipia žvilgsni į jos lūpas, šypsena dingsta. Zalcburgo neurokognityviniu tyrimų centro psichologijos ekspertas, profesorius Florianas Hutzleris pasakė, kad Leonardo da Vinči panaudojo specialią techniką, kad apgautų žiūrovą.
Skaityti daugiau…

Veneciją nuo skendimo išgelbėtį į vandenį pilami riebalai, panašūs į alyvuogių aliejų, kurie, vykstant reakcijoms, sukurtų kalkakmenio rifus. Naujas planas, kaip išgelbėti Adrijos jūros pakrantės salose išsidesčiusį miestą, remiasi eksperimentine technologija, rašo telegraph.co.uk.
Skaityti daugiau…

Izraelio archeologė pirmadienį pareiškė, kad nesenai Jeruzalėje atrastas senovinis fortas yra 3 000 metų senumo, pastatytas karaliaus Saliamono laikais ir patvirtina Biblijos pasakojimą apie tuos laikus, praneša „Associated Press“. Jei sienos amžius nustatytas teisingai, šis atradimas rodo, kad Jeruzalėje buvo stipri centrinė valdžia, turėjusi išteklių ir žmonių, kurie buvo būtini, norint pastatyti masyvius sutvirtinimus X a. prieš mūsų erą.
Skaityti daugiau…