Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad vulkaninė veikla galėjo nulemti tai, kad beveik prieš 100 mln. metų išnyko beveik trečdalis vandenyno gyvybės, informuoja žiniasklaida. Manoma, kad ugnikalniams išsiveržus išmetama siera nulėme tai, kad dideliuose vandenynu plotuose neliko deguonies. Kaip teigiama „Nature Geoscience“ žurnale paskelbtame tyrime, tai sunaikino apie 27 proc. vandenyno gyvybės. Baiminamasi, kad panašus procesas vyksta ir dabar, kai jūrose kylanti vandens temperatura ir į vandenynus patenkančios trašos mažina deguonies kiekį.

Mokslininkai mano, kad Kreidos periodo metu aktyvi vulkaninė veikla nulėmė vandenynų paviršiūje esančių augalų klestėjimą. Planktonui skęstant, jis maitino tarp žemiau esančių bakterijų buvusį antrąjį sluoksnį, suvartojant daug gilesniuose vandenyse buvusio deguonies. Mažejant deguonies kiekiui, jūros gyvūnija negalėjo išgyventi ir taip išnyko didelės jos populiacijos dalys. Anksčiau buvo manoma, kad atmosferoje esantis anglies dvideginis buvo vandenynų trašos priežastimi, o didejantys jo kiekiai nulėme klimato pokyčius ir tai, kad į jurą patekdavo daugiau maistingu medžiagų. Vis dėlto, neseniai atliktas tyrimas kelia alternatyvią teoriją, kad dėl to kaltos per pusę milijono metų prieš taip vadinamą Vandenyno anoksiją, kuri ivyko prieš 94,5 mln. metų, atsiradusios sieros sankaupos. „Sulfatai padeda vandenynui išlaikyti savo fosfora, – dienrašciui „The Times“ teigė vienas iš tyrimo vadovu prof. Matthew Hurtgenas. – Kartu su azotu ir geležimi, fosforas yra pagrindinė ribojanti maistingoji medžiaga vandenyne. Be jo fitoplanktonas negali augti. Bet, kai didelis vulkanizmas pateikė daugiau, jis pakeitė esančio fosforo kiekį ir nulėmė šiuos anoksinius pokyčius”.

Panašūs pranešimai