Valstybinė komisija, tyrusi 1986 metų balandžio 26-osios katastrofos priežastis, turėjo tris pagrindines versijas.

1 versija. Pagal vieną jų, avarijos priežastis buvo diversija. Esą kažkas, prasmukęs į 4-ojo bloko reaktoriaus centrinę salę, padėjo sprogmenis. Turbūt pati „politiškiausia“ priežastis.

Skaityti daugiau…

Archeologams pirmą kartą istorijoje pavyko aptikti svarbiausias inkų civilizacijos relikvijas – tris šventuosius protėvių akmenis, kuriais, kaip byloja padavimai, būdavo palaikomas ryšys su anapusiniais pasauliais. „Supratę, ką atradome, ant tos kalvos viršūnės iš džiaugsmo sušokome trumpą triumfo šokį“ – neslėpė vienas iš ekspedicijos dalyvių, dr. Frankas Meddensas.
Inkų šventieji akmenys minimi XVI a. Amerikos užkariautojų ispanų kronikose. Akmenys buvo kūgio formos, juos vertino labiau už auksą ir kitas brangenybes, nors inkams jie kėlė didžiulę baimę.

Skaityti daugiau…

Ko siekė komunistinė Šiaurės Korėja, eskaluodama konfliktą ir apšaudydama Pietų Korėjai priklausančią salą? Ar šis konfliktas gali peraugti į plataus masto karą? Politologai ir karybos ekspertai kol kas sunkiai randa atsakymus į šiuos klausimus. Prognozuoti Šiaurės Korėjos elgesį yra be galo sunku.

Skaityti daugiau…

Kalifornijos mokslininkė Felisa Wolfe-Simon aptiko iki šiol neatrastą gyvybės formą, kurios atstovai sugeba įsisavinti ir į savo DNR struktūras integruoti itin nuodingą cheminį elementą arseną. Atrasta kardinaliai kitokia, ne anglies pagrindu funkcionuojančios gyvybės forma, kurios atmainų gali būti kitose planetose?

Peržvelgus biologijos vadovėlius, nesunku pastebėti, kad žemiškosios gyvybės chemijoje iš esmės dominuoja šeši elementai. Anglis, vandenilis, deguonis ir azotas yra pagrindinės mūsų planetoje vešinčios gyvybės „statybinės medžiagos“, o likę du žemiškojo gyvybės eliksyro elementai – fosforas ir siera. Daugelis biologų sutiktų, jog šie šeši elementai yra gyvybės pagrindas – gyvybė be jų neegzistuotų.
Skaityti daugiau…